Prieš ketverius metus studijuoti į Didžiąją Britaniją išvykusi klaipėdietė Ingrida Bertašiutė, kuri dar būdama moksleivė išgarsėjo kaip perspektyvi "street dance" šokėja, lieka ištikima prieš 15 metų ją suviliojusiam šokiui.
22-ejų merginos pasiryžimas duoda vaisių. Anglijos mieste Liutone gyvenanti I. Bertašiutė - šokių komandos "Unseen Shadows" viena iš įkūrėjų, šokių kolektyvo "Flashdance" choreografė, 7-17 metų jaunimą jame mokanti hiphopo, hauso bei "street dance" subtilybių, šokių kolektyvo "Street Dance Production" narė.
Drauge su kitais pastarosios komandos atstovais prieš porą mėnesį ji pasirodė didžiausio pasaulio transliuotojo - BBC televizijos reportaže, kuriame pristatė savo šokių pamokėlę.
"Vienoje iš populiariausių televizijos laidų Didžiojoje Britanijoje "Britain's Got Talent", kurioje bet kas gali parodyti savo talentą, šiemet nugalėjo šokių grupė "Diversity". Kadangi ir pernai šou laimėjo šokėjas, kalbama, kad šalyje šokių kultūra pasklis dar plačiau, ir būtent dėl šios priežasties BBC kreipėsi į mus, kad surengtume jų auditorijai šokių pamokėlę", - pasakojo mergina, sugrįžusi trumpų atostogų į gimtąją Klaipėdą. "Pabūsiu savaitę - kad neiškrisčiau iš ritmo", - paaiškino.
Kaip planuoji savo laiką?
Reklamos ir rinkodaros studijas jau baigiau. Šiuo metu pagal įgytą specialybę dirbu tame pačiame Liutono universitete. Kai rinkausi studijas, sąmoningai apsisprendžiau mokytis reklamos, o ne choreografijos - nenorėjau, kad šokiai taptų priverstinis dalykas. Tačiau dabar jau svarstau magistrantūroje studijuoti būtent juos.
Priklausau drauge su bendraminčiais įkurtai šokių grupei "Unseen Shadows", du kartus per savaitę lankau papildomas šokių pamokas, savaitgaliais pati vedu repeticijas, važiuoju į treniruotes bei seminarus Londone. Liutonas - patogesnis miestas gyventi, nes čia nereikia kasdien įveikti didelių atstumų. Po darbų skubu į repeticiją vienur, paskui - kitur, o tada - namo, viskas vyksta labai greitai. Vienu metu šokdavau šešias dienas per savaitę. Aišku, tai išvargina. Kita vertus, intensyvus gyvenimas man labai patinka.
Kiek galimybių iškilti turi naujai susibūrusi šokių grupė?
"Unseen Shadows" gyvuoja trejetą mėnesių ir vienija 11 žmonių. Iš jų daugiau yra vaikinų - jie apskritai dominuoja šokių kolektyvuose, gal todėl, kad šokius sieja su saviraiškos ambicijomis, o merginoms tai dažniausiai tiesiog laisvalaikio pramoga. Visi susipažinome šokdami kolektyve "Street Dance Production" ir nusprendėme suburti savo komandą, tačiau tai netrukdo ir toliau su juo bendradarbiauti. Beje, ir pradinius kontaktus savarankiškam darbui gavome per ankstesnį savo vadovą.
Apskritai kontaktai ir yra lemiamas veiksnys, o mezgame juos įvairiais būdais - pavyzdžiui, rengiame treniruotes lauke. Tuomet praeiviai pamato, kaip šokame, o jų gretose būtinai pasitaiko ir renginių organizatorių, kurie gali mums pateikti pasiūlymų dėl pasirodymų. Platiname lankstinukus, sukūrėme savo grupę socialinių tinklų portale "Facebook" ir taip toliau.
Liepą kiekvieną savaitgalį turėjome po vieną du pasirodymus. Dabar mūsų veikla ir koncertai suplanuoti du mėnesius į priekį. Tikiuosi, kad rudenį pasirodysime ir "Plazmos" tradiciniame šokių konkurse "You Dance!" Klaipėdoje.
Dabar rengiamės antrajam Didžiosios Britanijos "street dance" čempionatui, kuris vyks spalio pabaigoje. Rengiame pasirodymus tiek solo, tiek grupių kategorijoms. Čempionato vertinimo komisiją sudarys daug žinomų šokėjų, tad čia gali būti pastebėtas. Ir apskritai labai įdomu pasižiūrėti, kas vyksta šokių pasaulyje.
Kokių tendencijų pastebi?
Šokiai iš laisvų tampa itin detalūs, populiaru jungti daug smulkių judesių, viename šokyje maišyti daugybę skirtingų stilių, taip pat kurti teminius pasirodymus, mini spektaklius, pavyzdžiui, pagal siaubo filmo idėją. Štai mes dabar repetuojame pasirodymą popmuzikos karaliaus Michael Jackson minėjimui, teminį šokį buvome parengę ir 2012-ųjų Londono olimpinių žaidynių reklamos kampanijai, kurioje dalyvavome.
Ar jūsų komandos nariai gyvena iš šokių?
Ne, visiems tai yra labai mėgstama veikla, bet paversti ją pragyvenimo šaltiniu nėra paprasta. Mūsų komandoje šoka vadybininkai, elektrikas ir kitų profesijų atstovai. Tik viena mergina - šokių akademijos absolventė, dabar ji ieško darbo pagal specialybę.
Šiemet dalyvavau garsios Londono šokių agentūros "Mark Summers" kasmetinėje atrankoje. Agentūra atrenka šokėjus ir choreografus filmų, vaizdo klipų kūrimui, įvairiems šou ir panašiai. Susirinko apie 800 šokėjų, tačiau daugiausia - džiazo ir baleto, šie stiliai Londone labiau paplitę. Manau, tai, kad šoku hausą, "popping" ir kitokius stilius, leido man išsiskirti šokant improvizacijos užduotį ir įveikti atranką. Savo globotiniams agentūra nuolat siunčia darbo pasiūlymus - šitaip lengviau ieškotis galimybių.
Kaip vertini jau nuveiktus darbus?
Tai tik pradžia. "Plazmoje" gavau labai gerus pagrindus. Dabar sutinkami dėstytojai dažnai sako tą patį, ką kalbėjo mūsų vadovas Andrejus Pavlovičius-DJ Sun, tiesiog, jaunesnis būdamas, ne į visus mokytojo žodžius įsiklausai.
Beje, man pačiai šokių mokytojos darbo patirtis tapo atradimu. Anksčiau visiškai neįsivaizdavau saves mokančios kitus šokti. Bet po mano vaikų pasirodymo kalėdiniame renginyje, kai teko sklaidyti jų jaudulį, raminti, o vėliau - matyti veiduose džiaugsmą dėl pavykusio šokio, supratau, kad mokytojo profesija - geriausia pasaulyje.
Turi laisvo laiko?
Visa vasara buvo kupina veiklos. Bet dabar svarstau pradėti lankyti fotografijos kursus. Šokiai man ir darbas, ir poilsis, tačiau jeigu per ilgai veikiu ką nors viena, mane tai pradeda varginti, - šypsosi. - Vaikystėje iš būrelių tik šokiai niekuomet nebuvo man atsibodę. Noriu veikti kuo greičiau ir kuo daugiau. Šokėjui, kad ir kaip būtų, amžius šį tą reiškia, - juokiasi. - Kol kas į Lietuvą grįžti neplanuoju - būtų per daug sudėtinga mesti viską, ką pradėjau... Žadėjau važiuoti studijuoti magistrantūrą Edinburge, bet patekusi į šokių agentūrą, pradėjus veikti mūsų kolektyvui, planus pakoregavau.
Ką patartum tiems jauniems žmonėms, kurie dabar svyruoja tarp pasirinkimo - atsidėti meniškai specialybei ar pirma mokytis ko nors žemiško?
Reikia įvertinti tai, ko nori. Aišku, jeigu tave giria tik tėtis ir mama, reikia pamąstyti kritiškai, paprašyti profesionalų vertinimo. Bet apskritai nereikia bijoti išbandymų. Kuo sunkesnius juos sau pateiki, tuo įdomiau ir smagiau žengti į priekį, stebėti, kaip kyla tau pačiam svarbi kartelė. Iš esmės mums galioja tik tos ribos, kurias nusistatome patys.
http://www.ve.lt/?data=2009-08-31&rub=1105891565&id=1251657062
